Vidaus reikalų ministro patarėjos Ewelina Mokrzecka ir Ana Burkovskienė Varšuvoje dalyvavo diskusijoje, kurioje ekspertai iš Lietuvos, Ukrainos, Švedijos, Austrijos ir Lenkijos nagrinėjo saugumo grėsmes ir visuomenės atsparumo stiprinimo priemones.
„Lietuvai saugumas nėra tik teorinė tema. Būdami Europos Sąjungos ir NATO išorinėje sienoje, atsparumą stipriname konkrečiais sprendimais – nuo krizių valdymo sistemos pertvarkos iki realiai parengtų priedangų tinklo ir nuoseklių investicijų į civilinę saugą“, – pabrėžė ministro patarėja E. Mokrzecka.
Diskusijoje daug dėmesio skirta Ukrainos patirtims, kurios tapo iškalbingu pavyzdžiu, kokio masto iššūkius sukelia modernios atakos prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą.
Akcentuota, kad civilinė sauga šiandien turi būti integruota į kasdienį valstybės ir visuomenės gyvenimą – ji evoliucionuoja į civilinę gynybą, apimančią gyventojų ir jų turto apsaugą, gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą bei civilinio sektoriaus paramą ginkluotosioms pajėgoms.
VRM ir jai pavaldžios įstaigos kuruoja gyventojų apsaugos klausimus. Per pastaruosius metus Lietuvoje nuo nulio sukurtas priedangų tinklas – šiuo metu parinkta daugiau nei 6,5 tūkst. priedangų, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. gyventojų.
Praėjusiais metais jų infrastruktūros atnaujinimui skirta 16 mln. eurų, tokia pati suma numatyta ir šiemet.
Iki 2030 metų planuojama modernizuoti ne mažiau kaip 1900 objektų, taip pat sudarytos galimybės šiems tikslams pasitelkti Europos Sąjungos fondų lėšas.
2025 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijai pateiktas ES fondų investicijų programos keitimo projektas, numatantis galimybę priedangų įrengimui ir modernizavimui skirti 52 mln. eurų ES lėšų.
Tai reikšmingai sustiprins planuojamas investicijas ir leis sparčiau modernizuoti priedangų infrastruktūrą visoje šalyje.
„Mūsų tikslas – užtikrinti šiuolaikišką arti žmogaus esantį priedangų tinklą. Nacionalinės ir vietos valdžios pastangomis jis nuosekliai plečiamas, o Europos Sąjungos investicijos leis kelti dar ambicingesnius tikslus“, – sakė ministro patarėja A. Burkovskienė.
Taip pat valstybės parengtis stiprinama ir per pratybas. 2023 metais surengtos 29 krizių valdymo ir civilinės saugos pratybos, 2025 metais – 87.
Jų scenarijai apima hibridines grėsmes, energetikos sutrikimus, elektros tiekimo nutrūkimą, dezinformaciją ir masinę gyventojų evakuaciją.
Valstybės atsparumas stiprinamas ne tik modernizuojant civilinės saugos infrastruktūrą, bet ir rūpinantis gyventojų švietimu bei plėtojant partnerystę su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Dauguma gyventojų žino, kaip būtų perspėti apie pavojų, pasitiki gelbėjimo tarnybomis ir imasi praktinių pasirengimo veiksmų.
Kartu siekiama didinti bendruomeninį įsitraukimą ir savanorystę krizių valdymo srityje.
Lietuvos tikslas – sąmoninga, pasirengusi ir solidari visuomenė, gebanti krizės akivaizdoje veikti užtikrintai ir koordinuotai.
