Sėdėdamas prie stalo atokiame Pentagono biure, praėjusį trečiadienį generolas Xavier Brunson turi du žemėlapius, rodomus šalia jo.
Vienas pakabintas ant sienos rodo visą pasaulį, rodomą plačiame stačiakampyje. Kitas, atspausdintas ant priešais esančio popieriaus lapo, vaizduoja Seulą ir jo atstumą nuo kitų netoliese esančių sostinių: Tokijuje, Taipėjuje, Maniloje ir Pekine. Užuot parodęs įprastą vaizdą į šiaurę-pietų Aziją, iš kur Brunsonas sėdi, vaizduoja, kaip atrodytų regionas, jei žvelgtų iš Kinijos rytinės pakrantės.
Brunsonas pasidalino šiuo antru žemėlapiu savo daugybėje susitikimų Vašingtone, tuo pačiu teigdamas apie savo komandos vertę – prižiūrėdamas 28 500 JAV kariuomenę Korėjoje. Seulas turi vieną stipriausių Azijos kariškių ir yra gyvybiškai svarbioje „pirmosios salos grandinėje“ šalims, kurios yra prie Kinijos pakrantės kaip skliausteliuose.
„Tai prasideda nuo priešo perspektyvos ir tada matant, kur esate, ir kaip galėtumėte įgyti savo galimybes“, – sakė Brunsonas.
Tačiau Pietų Korėja taip pat turi vieną nerimą keliančių kaimynų pasaulyje. Praėjusiais metais Šiaurės Korėja prekiavo kariuomene ir amunicija mainais į Rusijos technologijas – apie raketas, palydovus, povandeninius laivus, dronus ir nerimą keliančiai nesąžiningą branduolinę programą. Praėjusiais metais Šiaurės Korėja atliko 47 balistinių raketų testus, o daugybė Brunsono tikisi, kad Rusijos pagalba sumažės.
Visa tai apsunkina Brunsono darbą ar darbus. Kartu su JAV pajėgomis pusiasalyje jis taip pat vadovautų Pietų Korėjos kariuomenei karo atveju, susitarimą, vadinamą „Combined Forces Command“, arba CFC. Jis taip pat Helmso Jungtinių Tautų vadovybę vadovauja 18 šalių grupei, kuri padėjo išlaikyti taiką Korėjos pusiasalyje nuo 1950 m.
Gegužės 7 d. Brunsonas atsisėdo su gynybos naujienomis, kad aptartų 75 -ąsias JT vadovybės metines, JAV pajėgų ateitį Korėjoje ir prielaidas, kurias jis bando prisidėti prie savo žemėlapių.
Šis interviu buvo redaguotas dėl trumpumo.
Šiaurės Korėja pakeitė savo politiką – daugiau dėmesio skiriama suverenumui, naujam vaizdui į pietinę sieną. Kaip reikia pakeisti ir JT komandą?
Šiaurės korėjiečiai iš esmės pasikeitė. Asociacijos tarp priešininkų – tų autoritarinių apykaklių, jei norėsite – Kinijoje ir Rusijoje bei (Korėjos Demokratinės Liaudies Respublikoje), šie santykiai pasikeitė ir subrendo.
Mes turime padaryti tą patį. Tai, kas iš tikrųjų yra, yra tai, kad JT komandai 76 metai bus kitokie. Mandatas išlieka, tačiau mūsų kompozicija, mūsų laikysena netgi gali pasikeisti ateityje. Ir mes turime būti pakankamai lankstūs, kad tai padarytume.
Ar tikitės didelių laikysenos ar narystės pokyčių, galbūt pridedant naujas valstybes nares?
Aš neminėsiu šių tautų, nes tai yra dvišaliai dalykai, kurie vyksta su Korėjos Respublika, tačiau yra tautų, norinčių dalyvauti. Visai neseniai gavome Naujosios Zelandijos kontingentą, kuris atėjo į pusiasalį. Ir jei jūs kalbate apie dalykus, kurie mane jaudina, tada aš kalbu su tais ambasadoriais ir jie žiūri į mane ir sako: „Ei, mes stengiamės čia patekti į savo kareivius“.
Norėjau paklausti apie vieną iš kitų jūsų dėvimų skrybėlių, tai yra CFC. Ar pakilo Pietų Korėjos pajėgų operatyvinės kontrolės tvarkymo laikas?
Aš girdėjau keletą minčių apie to skubumą. Mano kūrinys yra toliau kalbėtis su vadovybe apie tai, kur mes stovime. Mes nuolat stengiamės įvertinti, kur esame dvišaliai susitarę dėl sąlygų (operatyvinės kontrolės) perkėlimo.
Jei tas sprendimas priimamas, tada mano darbas yra sukurti strategiją, leidžiančią mums išlaikyti šią politiką judėti į priekį. Kai vadovybė priėmė sprendimą, mano darbas priversti jį veikti.
Aišku, vis dėlto nėra jokio sprendimo, kuris dar priimtas?
Nė vienas, apie kurį aš žinau.
Buvo keletas „Patriot“ oro gynybos baterijų, kurios buvo išvestos iš pusiasalio, kad padėtų vykdyti kampaniją Viduriniuose Rytuose. Dabar mes pasiekėme paliaubas Jemene, ar žinote, kada jie grįš?
Ne, aš nežinau, kada būtent tos galimybės grįš. Bet aš žinau, kad (Indo-Ramiojo vandenyno vadas) vadas sugebėjo užtikrinti, kad ilgą laiką turėtume kitų galimybių ilgą laiką Korėjoje Respublikoje. Tai nėra pirmas kartas, kai galimybės paliko pusiasalį. Grubia tvarka nuo 50 iki 60 kartų galimybės nuvyko į kitas vietas, kad palaikytų (karinius poreikius) visame pasaulyje.
Mano užduotis yra užtikrinti, kad galėtume įvykdyti Abipusės gynybos sutarties griežtumą. Aš galiu pasakyti vienareikšmiškai, mes galime padaryti viską, ką turime daryti. Aš tiesiog noriu daiktų, nes tai yra mano žmonės.
Didėjantis priešininkas, kuris šiame pastate yra susirūpinęs, yra Kinija. Kaip jūs dirbate su Pietų Korėja, norėdami perorientuoti tą grėsmę?
Tautos priims sprendimus, kurie atitiktų savo interesus – visada.
Indo-Ramiojo vandenyno vandenyne yra ekonominiai santykiai. Indo-Ramiojo vandenyno vandenyne yra saugumo santykių. Aš pastebiu, kad mūsų sugebėjimas pamatyti, suvokti ir suprasti pusiasalyje ir jo apylinkėse artėja prie jų suderinimo.
Pavyzdžiui, dabar Vakarų jūroje kinų statomos struktūros. Korėjiečiai tai mato. Kinijos žvejybos laivų ir Kinijos karinių jūrų laivų šiaurinėje riboje ir aplink ją kėsinimai yra kėsinimai, kurie kelia susirūpinimą korėjiečiams.
Jie supranta, kad tai yra grėsmės, su kuriomis gali tekti spręsti tam tikru momentu.
Pietų Korėjoje birželio mėn. Renka rinkimus po to, kai paskutinis prezidentas buvo apkaltintas sakydamas karo įstatymą. Nepaisant to, kas laimi, ar manote, ar neseniai dirbs darbas su Japonija, Pietų Korėja tęsis?
Manau, kad tai išliks, nes grėsmė ir toliau metastazės. Jei yra dalykas, kurio bėgant laikui išmoko mūsų priešininkai, yra aljansų galia, įgaliotinių galia.
Galite pažvelgti į Vidurinius Rytus ir pamatyti vykstančią tarpinę kovą. Dabar galite ieškoti mūsų regione, ir mes turime Šiaurės Korėją siųsti karius ir medžiagas į Rusiją, kad dalyvautume konflikte, o ne jų pačių. Matome, kad Kinija vis dar yra Šiaurės Korėjos geradaris.
Naujasis Korėjos Respublikos lyderis nuo birželio 4 d. Puolėjas turi imtis to, kad jo tauta sėdi tam tikro tipo aljanso, kurį jis turi priešintis, sąjungoje.
Kiek Šiaurės Korėjos karių dabar yra Rusijoje?
Manau, kad 10–12 (tūkst.) Yra ten, kur mes pateikiame savo įvertinimus.
Šis derinimas suteikia Šiaurės Korėjai kitokias galimybes, nei jie anksčiau buvo susidūrę su sankcijomis. Kaip toliau tai kovoti?
Tai yra galimybė dėl galimybių. Ką gali padaryti mūsų priešininkai? Ką turime padaryti?
Tai mane tikrai veda prie savotiško integruoto patikinimo. Tai naudoja visus galios, nacionalinės galios elementus, kad užtikrintų mūsų draugus, partnerius ir sąjungininkus, susijusius su mūsų įsipareigojimu Aljansui.
Tai, ką turime išskirtine Pietų Korėjoje, yra tai, kad turime diplomatiją, ir mes ten turime kariuomenę, bendradarbiaudami pastaruosius 70 metų.
Mes turime priemonių toliau patikinti savo sąjungininką, kad mes ten esame. Tai taip pat skamba varpą kiekvieną dieną, kai esame pusiasalyje į Rusiją ir Kiniją. Mes esame kaimynystėje.
Nojus Robertsonas yra „Pentagono“ reporteris „Defense News“. Anksčiau jis apėmė „Christian Science Monitor“ nacionalinį saugumą. Jis įgijo anglų kalbos ir vyriausybės bakalauro laipsnį Williamo ir Marijos koledže savo gimtajame mieste Williamsburge, Virdžinijoje.
