KYIVAS, Ukraina – Amerikos pasiūlymas nutraukti karą Ukrainoje įveda šalį į subtilią diplomatinę padėtį – atsidūrė tarp svarbiausios sąjungininkės JAV ir nepasidavimo Rusijai, savo daug didesnei kaimynei, kuri prieš beveik ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją.
28 punktų taikos planą parengė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir Kremlius, nedalyvaujant Ukrainai. Ji sutinka su daugeliu Rusijos reikalavimų, kuriuos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis daugybę kartų kategoriškai atmetė, įskaitant didelių teritorijos dalių atsisakymą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėlai penktadienį pasveikino pasiūlymą, sakydamas, kad jis „gali būti galutinio taikos susitarimo pagrindas“, jei JAV pavyks pasiekti, kad Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje susitartų.
Ketvirtadienį savo naktiniame kreipimesi į tautą palaikydamas diplomatinį toną, Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai reikia taikos, kuri užtikrintų, kad Rusija daugiau nesiveržtų. Jis sakė, kad dirbs su Europos Sąjunga ir amerikiečiais.
Čia apžvelgiami pagrindiniai pasiūlymo elementai ir kai kurie su jais susiję kontekstai.
Teritorinės nuolaidos
Pasiūlymas: Plane teigiama, kad jis patvirtins Ukrainos suverenitetą, taip pat nurodo, kad Krymas ir Luhansko bei Donecko sritys bus pripažintos de facto Rusijos žeme, įskaitant JAV. Remiantis pasiūlymu, kitų dviejų Rusijos iš dalies okupuotų ir sau priklausančių regionų – Chersono ir Zaporožės – sienos bus užšaldytos palei fronto liniją.
Kadangi Rusija nekontroliuoja viso Luhansko ir Donecko, pagal planą Ukraina iš tikrųjų pasitrauktų iš sričių, į kurias Rusija negalėjo pretenduoti per mūšį. Ši pasitraukimo zona būtų laikoma neutralia demilitarizuota buferine zona, tarptautiniu mastu pripažinta Rusijai priklausančia.
Pasiūlyme taip pat teigiama, kad Rusija atsisakys kitų savo kontroliuojamų teritorijų už penkių regionų ribų, įskaitant šiaurės rytų Sumų regioną, kur Rusijos pajėgos kirto sieną, ir teritorijas aplink rytinį Charkovo regioną, besiribojantį su Rusija, nors detalės neaiškios.
Kontekstas: Zelenskis ne kartą pareiškė, kad Ukraina niekada nepripažins okupuotų teritorijų Rusijos dalimi.
Ukrainiečiams pagrindinė plano problema yra jo prieštaravimai, sakė Ukrainos užsienio reikalų parlamentinio komiteto vadovas Oleksandras Merezhko. Jis sakė, kad pirmiausia garantuojamas Ukrainos suverenitetas, bet vėliau išvardijami keli punktai, kurie slopintų arba pažeistų tą suverenitetą.
Planas „tikrai nepradėtas, bet neatmetu, kad tai gali būti Trumpo žaidimo dalis“, – sakė Merezhko. „Jis pradeda nuo kažko visiškai absurdiško, juokingo, sukeliančio šoką, o tada tampa protingesnis.
Saugumo garantijos
Pasiūlymas: Plane teigiama, kad Ukraina privalo savo konstitucijoje įtvirtinti įsipareigojimą neprisijungti prie NATO ir kad NATO turi priimti nuostatą, kad Ukraina nebus priimta ateityje. Ukrainos kariuomenės dydis būtų apribotas iki 600 000 karių, o Ukrainoje būtų uždrausta dislokuoti NATO pajėgas – tokia priemonė apribotų Kijevo teisę pasirinkti, su kuo jis kariniu požiūriu bendradarbiauja.
Plane atsižvelgiama į Ukrainos viltis dėl narystės Europos Sąjungoje ir teigiama, kad Kijevui turėtų būti suteikta trumpalaikė lengvatinė prieiga prie Europos rinkos, o kartu siekiama įgyvendinti reformas, kurios atitiktų narystės ES standartus, įskaitant kovą su korupcija.
Plane taip pat užsimenama apie Ukrainos Vakarų sąjungininkų saugumo garantijas, tačiau nesigilinant į detales. Neaišku, kaip JAV užtikrins, kad Rusija vėl nesiveržtų.
Kontekstas: Zelenskis nuolat kartojo, kad narystė NATO būtų pigiausias būdas užtikrinti Ukrainos saugumą ateityje. Pradėjęs eiti pareigas, prezidentas Trumpas aiškiai leido suprasti, kad narystė NATO dabar nebevaržyta.
32 NATO valstybės narės pernai pareiškė, kad Ukraina eina „negrįžtamu“ narystės keliu. Tačiau kai kurios NATO narės, vadovaujamos JAV, atsisakė žengti į priekį su Ukraina, kol siaučia karas ir kol šalies sienos dar nėra aiškiai atribotos.
NATO plėtra
Pasiūlymas: Plane teigiama, kad Rusija nesiveržs į kaimynines šalis, o NATO, didžiausias pasaulyje karinis aljansas, toliau nesiplės.
Kontekstas: NATO sprendimai priimami bendru sutarimu ir nėra daugumos balsavimo. JAV yra didžiausia ir įtakingiausia NATO narė. Vašingtonas tradiciškai vadovauja darbotvarkei, bet atsitraukė valdant Trumpui. Aljansas yra vienintelis tarptautinis forumas, kuriame JAV sutinka derėtis su savo karine galia, o sąjungininkai gali įtikinti ją elgtis kitaip.
Atsakomybė už Rusijos veiksmus
Pasiūlymas: plane taip pat prašoma Ukrainos atsisakyti bet kokių pretenzijų reikalauti, kad Rusija būtų atsakinga už savo veiksmus Ukrainoje.
Kontekstas: Tai atimtų tūkstančius ukrainiečių bet kokią galimybę siekti kompensacijos ar teisinio savo kančių pateisinimo. JT remiami žmogaus teisių ekspertai pareiškė, kad Rusijos vykdomas Ukrainos civilių ir karo belaisvių kankinimas yra nusikaltimas žmoniškumui.
Ukrainos politikos analitikas Volodymyras Fesenko sakė, kad plano pasirašymas Zelenskiui būtų „katastrofiškas“.
„Tačiau problema ta, kad negalime pasakyti „ne“ Trumpui, nes Baltieji rūmai darys nuožmią spaudimą“, – sakė jis.
Jis taip pat sakė, kad kai kurios plano dalys, pavyzdžiui, Ukraina pasiskelbtų neutralia šalimi arba rusų kalbai būtų suteiktas oficialus statusas, pareikalaus pakeisti Ukrainos konstituciją. Tų žingsnių galėjo imtis tik parlamentas, o ne Zelenskis.
„Ukraina galėtų pasiūlyti surengti referendumą šiais klausimais – tai kompromisas“, – sakė Fesenko.
Rusijos įšaldytas turtas
Pasiūlymas: plane reikalaujama, kad Maskva sutiktų, kad 100 milijardų JAV dolerių iš jos įšaldyto turto būtų investuota į Ukrainos atstatymą.
Kontekstas: Rusijos pareigūnai apėmė idėją panaudoti įšaldytą turtą padėti Ukrainai. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas praėjusį mėnesį pareiškė, kad „jei kas nors norės pavogti mūsų turtą, mūsų turtą, pasisavinti ir pasinaudoti dividendais iš šio turto, tai, žinoma, tie, kurie vienaip ar kitaip su tuo susiję, bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Prie šio pranešimo prisidėjo „Associated Press“ rašytoja Dasha Litvinova Taline, Estijoje.
