Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę dar kartą pasiūlė JAV plėstis į Kanadą ir Grenlandiją. Trumpas apie tai kalbėjo anksčiau – ir neseniai, ir per savo pirmąją prezidento kadenciją.
Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip dar vienas egzotiškas Trumpo nukreipimas. Pavyzdžiui, Trumpas teigė, kad baliklio suleidimas gali padėti kovoti su COVID-19, ir jis yra apsėstas vėjo malūnų.
Stebėtojai dažnai atmeta tokius nukrypimus kaip keistus, kurie nėra prasidėję, o tada Trumpo dėmesys nukrypsta kur nors kitur.
Tačiau Trumpas šiemet ne kartą užsiminė apie Grenlandiją ir šią savaitę savo laukinėje spaudos konferencijoje pagrasino Kanadai. D.Trumpas tam skiria daugiau dėmesio nei įprastai, išprovokuodamas plačią diskusiją, ar D. Trumpas siekia absorbuoti Šiaurės Ameriką į JAV.
Trumpas taip pat pagrasino Meksikai kariniais veiksmais dėl jos teritorijoje veikiančių narkotikų kartelių ir Panamai virš Panamos kanalo zonos.
Išryškėja trys galimi paaiškinimai:
Trumpas iš tikrųjų siekia išplėsti JAV
Trumpas gali manyti, kad Jungtinės Valstijos turėtų kontroliuoti visą arba didžiąją Šiaurės Amerikos dalį.
Trumpas turi aiškiai neliberalų užsienio politikos instinktą. Kaip pažymėjo Stephenas Waltas, pagrindinis Trumpo požiūris į kitas šalis, ypač mažesnes, yra tyčiotis iš jų.
Taip susiklostė XIX amžiaus imperinė politika, kurią papildė Trumpo siūlomi žemės užgrobimai.
Pirmąją kadenciją Trumpas Baltuosiuose rūmuose pakabino prezidento Andrew Jacksono nuotraukas.
Jacksonas, kaip ir Trumpas, buvo linkęs į populistinį, veržlų užsienio politikos stilių ir tikėjo akivaizdžiu likimu.
Trumpui taip pat tikrai nerūpi JAV aljansai. Trumpas juos laiko pakabukais ir laisvamaniais, o ne JAV galios priedais. Trumpui tiesiog nerūpi, kad jis savo grasinimais joms atstumia JAV NATO sąjungininkus.
Jis buvo daug labiau linkęs priešintis sąjungininkams nei bet kuris kitas JAV prezidentas. JAV sąjungininkės taip nervinasi dėl D. Trumpo Šiaurės Amerikos grasinimų, kad Vokietija ir Prancūzija jautėsi priverstos perspėti D. Trumpą nepulti ir kitaip nebandyti užimti Grenlandijos.
Trumpas mėgaujasi dėmesiu ir tikslingai jį skatina
Kitas akivaizdus paaiškinimas – aiškus D. Trumpo psichinis poreikis būti kuo daugiau dėmesio, ypač žiniasklaidos, dėmesio centre.
Trumpą sužavėjo jį supantis chaosas ir judėjimas. Per pirmąją kadenciją jis žinojo, kad Baltuosiuose rūmuose kilęs frakcijų konfliktas, kurį dauguma prezidentų stengiasi sutramdyti.
Intrigos, dramos ir konfliktai jaudina Trumpą. Pirmąją kadenciją jis nuolat keldavo nereikalingą ažiotažą dėl temų, kurių jam nelabai žinojo ar nerūpėjo, pavyzdžiui, pasiūlymo numesti branduolinį ginklą ant uragano, pastatyti sieną prie sienos su Meksika arba gauti Nobelio taikos premiją, nes jis tris kartus susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu.
Iš šių nepaprastų pasiūlymų nieko daug nepasiteisino – net Kongreso respublikonai priešinosi statyti sieną – tačiau jie kelias savaites ir mėnesius atkreipė dėmesį į Trumpą.
Trumpas nukreipia dėmesį nuo savo ginčytinos vidaus politikos
Daugelis pastebėjo, kad D. Trumpo užsienio politikos šūksniai puikiai pakeičia temą nuo klausimų, dėl kurių Trumpas kandidatavo į prezidentus.
Kaip ir dauguma kandidatų, D. Trumpas akcentavo vidaus problemas. Rinkėjai mažai balsuoja pagal užsienio politiką. Balsavimą ypač skatina šalies ekonomikos suvokimas. Ir Trumpas bėgo būtent tuo. Jis nuolat kalbėjo apie infliaciją, imigraciją ir tarifus. Taisant juos „Amerika vėl taptų puiki“.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjo 2017 metų konservatorių politinių veiksmų konferencijoje (CPAC) Nacionaliniame uoste, Merilando valstijoje. Gage Skidmore.
Tačiau, kaip pažymėjo ekonomistai, D. Trumpo politikos pasiūlymai pakenktų JAV augimui ir padidintų infliaciją. Tarifai padidintų kainas, ypač didžiulius importo mokesčius, kuriuos kartais siūlydavo Trumpas.
Imigracijos mažinimas sumažintų JAV darbo jėgos pasiūlą ir padidintų atlyginimus. Abi priemonės padidintų infliaciją. Trumpas yra netoli Volstryto. Daugelis jo kabineto narių yra nepaprastai turtingi. Jie greičiausiai signalizavo Trumpui, kad jo pasiūlymai būtų ekonomiškai žalingi.
Dėl to Trumpas atsiduria nepatogioje padėtyje, kurią puikiai sušvelnina užsienio politikos krizės ir nukreipimai – jo koalicija jaudina jo beprasmiško kietumo įvaizdį.
Grenlandijos ir Kanados pasirinkimas yra paprastas būdas sutelkti bazę ir gauti nemažą naudą: Kanada ir Grenlandija yra didelės. Trumpas keičia temą.
Galų gale mažai tikėtina, kad Trumpas pasieks bet kurį taikinį. Nei vienas, nei kitas nepasiduos prieš JAV spaudimą. JAV karinė prievarta prieš NATO sąjungininkes nedelsiant nutrauktų aljansą ir izoliuotų JAV nuo savo ilgamečių draugų.
Trumpas gali to norėti, tačiau prarastų prekybos santykių ekonominės pasekmės ir radikalios JAV izoliacijos diplomatinės išlaidos būtų milžiniškos.
Apie autorių: Dr. Robert Farley
Dr. Robertas Kelly yra Pusano nacionalinio universiteto politikos mokslų profesorius. Kelly yra 19FortyFive redaktorė.
