Savo bendros baltosios knygos Europos gynybai pasirengimui 2030 m., 2025 m. Kovo 19 d., Europos Komisija nuo pat pradžių pareiškė, kad „Europa susiduria su ūmia ir didėjančia grėsme“, ir kad, nors ES valstybės turi „potencialą išlaisvinti didelius išteklius ir latentinę technologinę bei pramoninę galią“, jos prasideda nuo pozicijos, kurioje jų gynybos pasiūlė „silpnėjo per metus ir latentinę galią“.
Atsižvelgiant į Rusijos 2022 m. Invaziją į Ukrainą, baltoji knyga pripažino, kad „politinė pusiausvyra, atsiradusi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, ir tada šaltojo karo pabaiga buvo smarkiai sutrikdyta“ ir „negrįžta“.
„Atsižvelgiant į šį foną“,-pareiškė baltajame dokumente, „Europa susiduria su esminiu pasirinkimu apie savo ateitį“ ir kad „akimirka atėjo, kad Europa vėl įveiktų“. Tam, pripažintame dokumente, reikalaujama „didžiulės investicijos per ilgalaikį laikotarpį“, kai ES teigia, kad „privalo paspartinti darbą su visomis stygomis, kad skubiai padidintų Europos gynybos pasirengimą, kad būtų užtikrinta, jog Europa iki 2030 m. Vėliausiai turėtų stiprią ir pakankamą Europos gynybos laikyseną“.
Baltosios knygos tikslas, pasak jo, yra pateikti „„ Reorm Europe “plano pagrindą, išdėstytą byloje dėl karto per Europos gynybos investicijų padidėjimo kartos. Jis nustato būtinus Europos gynybos atstatymo veiksmus, palaikyti Ukrainą, spręsti kritinių galimybių trūkumus ir nustatyti stiprią bei konkurencingą gynybos ir industrialinę bazę“.
Paaiškindamas greitai pablogėjusį strateginį kontekstą, kuriame Europa dabar atsiduria, baltoji knyga pabrėžė, kad net prieš Rusijos invaziją į Ukrainą žemyno „artumas Šiaurės Afrikai ir Viduriniai Rytai daro Europą, kad ji taip pat nurodė, kad šiaurietiški, o šiaurietiški, ir tai tampa šiaurie. Konkurencija “, nors ir diplomatiškai atkreipdama dėmesį, kad„ JAV, tradiciškai stipri sąjungininkė, yra aišku, kad, jos manymu, Europoje yra per daug įsipareigojusi ir reikia iš naujo subalansuoti, sumažindama savo, kaip pirminio saugumo garanto, istorinį vaidmenį “.
Rusija
Patvirtindama, kad bent per trumpą laiką „Europos ateitį lemia kova Ukrainoje“, baltajame dokumente teigiama, kad Rusija „ir toliau didins savo karo ekonomiką, kurią palaiko Baltarusija, Demokratinės liaudies Respublika Korėja ir Iranas. Rusijos federalinė biudže ir iki 9 proc. 6% 2023 m.) Dėl gynybos. “
Baltoji knyga perspėjo, kad „jei Rusijai leistų pasiekti savo tikslus Ukrainoje, jos teritorinės užmojai išaugs daugiau nei“ ir priduria, kad Rusija „artimiausiu metu išliks pagrindine grėsme Europos saugumui“.
Pažymėdamas, kad Maskva „naudoja sisteminio nestabilumo tinklą, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su kitomis autoritarinėmis galiomis“, baltajame dokumente teigiama, kad Rusija „nuolat skatina įtampą ir nestabilumą Europos kaimynystėje, nesvarbu, ar tai Vakarų Balkanuose, Džordžijoje, Moldovoje ar Armėnijoje, ir turi didėjančią destabilizuojančią įtaką Afrikoje“.
Europos pasirengimas
Esant pabrėždami, kad atskiros ES valstybės narės visada išlaikys atsakomybę už savo kariuomenę, doktriną ir diegimus, baltajame dokumente pažymėta, kaip ES suteikia pridėtinę vertę palengvindama didesnį bendradarbiavimą.
ES taip pat pateikia vieningo atsakymo pagrindą; Pavyzdžiui, baltajame dokumente bus paskelbta dvi ES strategijos: PREKIŲ SĄJUNGOS STRATEGIJA, pagal kurią bus nustatytas integruotas visų pavojų požiūris į pasirengimą konfliktams ir krizėms; ir ES vidaus saugumo strategija, kuri suteiks išsamią ir vieningą sistemą, skirtą užkirsti kelią, efektyviai aptikti ir reaguoti į saugumo grėsmes.
Tuo tarpu baltajame popieriuje buvo nustatytos septynios kritinės galimybės spragos, kurias ES valstybėms narėms skubiai reikia spręsti:
- Integruota oro ir raketų gynyba (IAMD) nuo visos oro grėsmės spektro;
- Artilerijos sistemos, įskaitant gebėjimą atlikti gilų tikslų streiką;
- amunicija ir raketos, įskaitant strateginį šaudmenų atsargą ir gebėjimą laiku užtikrinti papildymą;
- Dronai ir kontraktūros sistemos, įskaitant oro, žemės paviršiaus ir povandenines transporto priemones, kurias galima valdyti nuotoliniu būdu arba veikti autonomiškai;
- karinis mobilumas, apimantis visos žemės koridorių, oro uostų, jūrų uostų ir palaikymo elementų bei paslaugų, palengvinančių sklandų ir greitą kariuomenės ir karinės įrangos gabenimą per ES ir partnerių šalis, tinklą;
- Dirbtinis intelektas (AI), kvantinės, kibernetinio ir elektroninio karo galimybės, kurios gali užtikrinti netrukdomą elektromagnetinio spektro naudojimą žemės, oro, erdvės ir jūrų pajėgoms, tuo pačiu paneigdamas jį priešininko naudojimą, taip pat panašią laisvę veikti kibernetinėje erdvėje;
- ir strateginiai įgalininkai kartu su kritine apsauga nuo infrastruktūros, įskaitant, bet neapsiribojant, strateginiais oro srautais ir degalų papildymo galimybėmis nuo oro iki oro, žvalgybos ir stebėjimo, jūrų sričių supratimo, erdvės naudojimo ir apsaugos bei kitas saugaus ryšio turtas bei karinio kuro infrastruktūra.
Karinė parama Ukrainai
Pažymėję, kad nuo 2022 m. Vasario mėn. ES ir valstybės narės pateikė apie 50 milijardų eurų karinę paramą Ukrainai, baltoji knyga pripažino, kad Ukrainos gynybos poreikiai „ir toliau bus aukštai viršijant bet kokius trumpalaikius paliaubų ar taikos susitarimą“ ir kad Ukraina „išliks pirmoje Europos gynybos ir saugumo linijoje“.
ES karinė parama Ukrainai, pasak „Baltosios knygos“, turėtų sutelkti dėmesį į du abipusiai sustiprinančius prioritetus: padidinti ES karinę ir kitokią pagalbą Ukrainai; ir Ukrainos susiejimas su ES iniciatyvomis plėtoti gynybos galimybes ir integruoti atitinkamas gynybos pramonę.
Kadangi ES gynybos technologinė ir pramoninė bazė (EDTIB) išlieka labiau pažengusių didelio masto gynybos sistemų ir technologijų kūrimo priešakyje, baltoji knyga pareiškė, kad svarbiausias prioritetas yra greitas ES Europos gynybos pramonės programos (EDIP) projekto projekto (EDIP) projekto projektas. „Kartą susitaręs jis atvers kelią Ukrainos integracijai į Europos gynybos įrangos rinką per tam skirtą Ukrainos palaikymo priemonę (USI) ir atidarydamas programos veiklą Ukrainos dalyvavimui“, – teigiama baltosios knygos.
ES gynybos išlaidos
Baltajame dokumente pažymėta, kad ES valstybių narių gynybos išlaidos „nuo 2021 m. Išaugo daugiau nei 31%, o 2024 m. – 1,9% ES bendrojo BVP arba 326 milijardų eurų. 2024 m. Gynybos investicijos siekė precedento neturintį 102 milijardų EUR 2024 m.
Tačiau dokumente buvo įspėta, kad Europos gynybos išlaidos vis dar išlieka daug mažesnės nei JAV ir, labiau nerimą keliančios, mažesnės nei Rusijos ar Kinijos. Atsižvelgiant į tai, dokumente pažymėta, kad ES komisijos „Reindm Europe“ planas nustatė penkis ramsčius skubiai ir žymiai padidinti Europos gynybos išlaidas:
- nauja, atsidavusi finansinė priemonė, skirta remti valstybių narių gynybos investicijas;
- koordinuotas Nacionalinės stabilumo ir augimo pakto Nacionalinės pabėgimo sąlygos aktyvinimas, siekiant atrakinti papildomą lankstumą didesnėms gynybos išlaidoms;
- Esamų ES instrumentų tampa lankstesni, kad būtų galima didesnes gynybos investicijas;
- Europos investicijų banko įmokos;
- Privataus kapitalo mobilizavimasis pripažindamas, kad, nors ir padidinant viešąsias investicijas į gynybą, yra būtina, to nepakaks.
Straipsnyje buvo pridėta, kad ES komisija ir toliau nagrinės papildomus gynybos finansavimo šaltinius ES lygiu ir tolesnius elementus bei galimybes, kad būtų iš esmės padidintas Europos gynybos finansavimas ir EDTIB sustiprinimas.
Sustiprintas saugumas per partnerystę
Pabrėždamas, kad saugumo iššūkiai dažnai turi pasaulinių padarinių, tai reiškia, kad bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais taip pat yra esminis dalykas siekiant išspręsti Europos gynybos iššūkius, baltajame dokumente nustatyta daugybė svarbių partnerystės. Pripažindamas, kad NATO išlieka kertiniu savo narių gynybos akmeniu Europoje ir kad ES-NATO bendradarbiavimas yra būtinas ramstis plėtojant ES saugumą ir gynybą, baltoji knyga pripažino, kad nepaisant dabartinio nesantaikos JAV Trumpo administracijai, „stiprios transatlantiniai ryšiai išlieka aktualūs Europos gynybai“. Šiuo atžvilgiu baltajame dokumente paprasčiausiai teigiama, kad JAV „reikalauja, kad Europa prisiimtų daugiau atsakomybės už savo gynybą“ ir kad šios pastangos „ir toliau remiasi gilia ir plačia transatlantine tiekimo grandine, kuri turėtų būti abipusiai naudinga“. Taigi dokumente buvo išvengta bet kokios akivaizdžios kritikos ar nepasitikėjimo JAV Trumpo administracija, nors ES lyderiai, tokie kaip Vokietijos kancleris, laukiantis Friedrichas Merzas, aiškiai išdėstė, kad Europa nebegali manyti, kad JAV visada bus patikima sąjungininkė.
Kita vertus, baltajame dokumente teigiama, kad Jungtinė Karalystė iš tikrųjų yra „esminė Europos sąjungininkė, su kuria bendradarbiauja saugumo ir gynybos srityje, turėtų būti sustiprintas abipusiu interesu“.
Straipsnyje taip pat pažymėta, kad Norvegija yra pilnas ES gynybos programų partnerė per savo indėlį į ES biudžetą ir kad ES bendradarbiavimas su Kanada sustiprino.
Straipsnyje papildomai paminėta, kad ES „turėtų tęsti abipusiai naudingą įsitraukimą ir bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje su visais bendraminčiais Europos, plėtros ir kaimyninėse šalyse (įskaitant Albaniją, Islandiją, Juodkalniją, Moldovos Respubliką, Šiaurės Makedonijos ir Šveicarijos Respubliką) ir turėtų tęsti konstruktyviai bendrauti su Türkiye kaip kandidatę į ES.
Žvelgiant toliau, baltoji knyga teigė, kad ES „taip pat turėtų ištirti gynybos ir pramoninio bendradarbiavimo su Indo-Ramiojo vandenyno partneriais galimybes, ypač Japoniją ir Korėjos Respubliką, su kuriomis saugumo ir gynybos partnerystė buvo baigta praėjusių metų lapkritį, taip pat Australija ir Naujoji Zelandija“. Ji taip pat paminėjo, kad per pastaruosius metus vystėsi saugumo ir gynybos bendradarbiavimas su Indija.
Apibendrinant galima pasakyti, kad baltajame dokumente pabrėžta, kad ES „yra ir išlieka taikos projektas“, tuo pačiu tvirtindamas, kad ji „turi sugebėti apsaugoti savo piliečius, ginti savo interesus ir vertybes, kurias ji laikosi“ ir kad Ukraina „nusipelno nuolatinės karinės paramos ginti nuo nuolatinės karinės agresijos ir užtikrinti, kad ji galėtų apsiginti ateityje.
Paskutinėje pastaboje baltajame dokumente teigiama: „Gynybos investicijų padidėjimas turės teigiamą poveikį visoje ekonomikoje, o daugelyje sektorių – nuo aeronautikos iki laivų statybos, nuo plieno iki erdvės, pernešimo į AI.
